Po šiltos, pilnos atostogų, jūros, kalnų ir geros nuotaikos vasaros buvau visai pamiršusi savo mezginėjimus. Jau rudenėjo, kai vieną dieną gavau sms: "Labas, kaip sekasi, kaip gyveni? Mes augame, jau greitai bus trys mėnesiai, net keista, kaip laikas greitai bėga. Labai norėčiau tavo auksinių rankų paprašyti kojinyčių, kaip sakant, perku iš karto kelias. Kaip manai, ar galėtum pagelbėti? Nes tavo tokios gražios buvo, kad negaliu pirkti kitokių". Šyptelėjau, nugi smagu, kai mano megztais bačiukais ar kojinytėm taip džiaugiasi mamos:) Taip atsirado vilnonis rinkinukas mažajai Liepai.
Ir kai vieną savaitgalio rytą išsiruošiau į parką jį nufotografuoti, kaip tik buvo pašalę. Laiku spėjau, kad mažos kojytės nesušaltų:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą