2014 m. sausio 28 d., antradienis

Sesers vafliai

Ar žinot, ką reiškia būti šeimoje jaunėle? Tėvų meilės gaudavau vienodai. Bent jau nepamenu, kad mane būtų labiau lepinę, o ir pylos gaudavau ne ką mažiau, nei vyresnioji sesė:) Bet aš ne apie tai. Būti jaunėle - vadinasi kaskart po revizijos spintoje gauti sesės išaugtus drabužius. Vienų laukdavau net išsižiojusi, kiti visai nedžiugindavo, bet buvo savaime suprantama, kad tai, kas nebetinka sesei, atitenka  man. Kadangi pati auginu du vaikus, tai tokį dėsningumą pilnai pateisinu. Va kaip pasikeičia nuomonė:) Bet tuomet, būdama vaikas, vis pasvajodavau, kai jau užaugsiu, kai jau pirksiuos ką norėsiu! Ir nors užaugau, mano sesė karts nuo karto vis perleidžia man ką nors. Tai va, paveldėjau jos receptų sąsiuvinį ir ten atradau pačių skaniausių vaflių receptą! O tikri vafliai turi būti iškepti toj senojoj rusiškoj vaflinėj, tai ir ją gavau iš sesers.
 
 
Tešlai reikės:
200 g. margarino arba sviesto
5 kiaušiniai
200 g. cukraus
200 g. miltų

Pagaminti tešlą baisiai paprasta. Išlydau margariną, įmušu kiaušinius, supilu cukrų ir gerai išmaišau, kol nesijaučia cukraus. Tuomet suberiu miltus ir dar kartelį viską išmaišau. Ir tuomet vyras kepa vaflius:)
Vaflinė turi būti gerai įkaitinta ir susukti vaflį reikia iš karto, kol jis dar būna karštas ir minkštas. Vėliau jis sukietėja ir pasidaro trapus. Kad vafliai nesuminkštėtų, geriau juos laikyti sandariai uždarytus dėžutėje. 
 
 
Pati niekada nesu kepusi vaflių, tai mano vyro užsiėmimas. Užmaišau dvi normas ir tuomet  jau jis darbuojasi. Vafliai yra mūsų šeimos firminis saldėsis Kalėdoms:)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą